2 Chronicles 5
1 Na, o aštuonioliktaisiais karaliaus Jeroboamo metais Abija pradėjo karaliauti Judai.
2 Jis trejus metus karaliavo Jeruzalėje. Jo motinos vardas buvo Mikaja, Urielio iš Gibėjos duktė. Ir buvo karas tarp Abijos ir Jeroboamo.
3 Ir Abija išsirikiavo į mūšį su narsių karo vyrų, būtent keturių šimtų tūkstančių rinktinių vyrų, kariuomene; Jeroboamas taip pat išsirikiavo į mūšį prieš jį su aštuoniais šimtais tūkstančių rinktinių vyrų, galingų narsuolių.
4 Ir Abija atsistojo ant Cemaraimo kalno, esančio Efraimo kalne, ir tarė: „Pasiklausyk manęs, Jeroboamai ir visas Izraeli;
5 argi jūs neturėtumėte žinoti, kad VIEŠPATS, Izraelio Dievas, amžiams davė karalystę Dovydui, kad valdytų Izraelį, būtent jam ir jo sūnums pagal druskos sandorą?
6 Tačiau Nebato sūnus Jeroboamas, Dovydo sūnaus Saliamono tarnas, pakilęs maištavo prieš savo viešpatį.
7 Pas jį susirinko tušti žmonės, Belialo vaikai, ir sustiprėjo prieš Saliamono sūnų Rehoboamą, kai Rehoboamas buvo jaunas bei minkštaširdis ir negalėjo atsilaikyti prieš juos.
8 O dabar jūs manote atsilaikyti prieš VIEŠPATIES karalystę Dovydo sūnų rankose; jūsų yra didelė daugybė ir su jumis yra auksiniai veršiai, kuriuos Jeroboamas jums padarė kaip dievus.
9 Argi neišvarėte VIEŠPATIES kunigų, Aarono sūnų ir levitų, ir ar nepasidarėte kunigų pagal kitų šalių tautų būdą? Taip, kad jei kas ateina save įšventinti su jaunikliu jaučiu ir septyniais avinais, tas gali būti kunigas tų, kurie nėra dievai.
10 Bet mes, VIEŠPATS yra mūsų Dievas, ir mes jo nepalikome; ir kunigai, kurie tarnauja VIEŠPAČIUI, yra Aarono sūnūs, o levitai patarnauja jų reikalams;
11 jie kas rytą ir kas vakarą degina VIEŠPAČIUI deginamąsias aukas ir kvapius smilkalus; taip pat sudėlioja parodomąją duoną ant gryno stalo; ir aukso žvakidę su jos žibintais, kad kas vakarą uždegtų; nes mes laikomės VIEŠPATIES, savo Dievo, įpareigojimo; bet jūs jį palikote.
12 Ir štai su mumis yra pats Dievas kaip mūsų vadas ir jo kunigai su gaudžiančiais trimitais, kad skelbtų pavojaus signalą prieš jus. O Izraelio vaikai, nekovokite prieš VIEŠPATĮ, savo tėvų Dievą; nes jums nesiseks“.
13 Bet Jeroboamas užvedė jiems iš užnugario pasalą; taigi jie buvo prieš Judą, o pasala buvo jų užnugaryje.
14 Ir Judai pažiūrėjus atgal, štai mūšis buvo priekyje ir užnugaryje; ir jie šaukėsi VIEŠPATIES, o kunigai gaudė trimitais.
15 Tada Judos vyrai sušuko; o Judos vyrams sušukus įvyko, kad Dievas sumušė Jeroboamą ir visą Izraelį Abijos ir Judos akivaizdoje.
16 Ir Izraelio vaikai bėgo Judos akivaizdoje; ir Dievas juos atidavė į jų rankas.
17 Ir Abija ir jo tauta juos išžudė didelėmis žudynėmis; taigi iš Izraelio krito nužudytų penki šimtai tūkstančių rinktinių vyrų.
18 Taip Izraelio vaikai tuo metu buvo nužeminti, o Judos vaikai nugalėjo, nes jie pasikliovė VIEŠPAČIU, savo tėvų Dievu.
19 Ir Abija vijosi Jeroboamą ir iš jo atėmė miestus: Bet-Elį su jo miesteliais, Ješaną su jo miesteliais ir Efrainą su jo miesteliais.
20 Ir Jeroboamas nebeatgavo stiprumo Abijos dienomis; o VIEŠPATS jį ištiko, ir jis mirė.
21 Bet Abija pasidarė galingas ir vedė keturiolika žmonų, ir pagimdė dvidešimt du sūnus ir šešiolika dukterų.
22 O kiti Abijos darbai, jo keliai ir jo pasakymai yra surašyti pranašo Idojo apsakyme.